Kai piešinys gimsta iš elektronikos ir jūsų rankos
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų draugas dizaineris rodė savo naują įsigijimą – keistą plastikinę plokštę su laidu ir keistai atrodančią rašiklį. „Tai grafinė planšetė”, – paaiškino jis. Tuomet tai atrodė kaip kažkas iš mokslinės fantastikos. Šiandien tokios piešimo lentelės tapo įprastu įrankiu ne tik profesionaliems menininkams, bet ir moksleiviams, kurie mokosi nuotoliniu būdu, architektams, fotografams ir net gydytojams, kurie jas naudoja medicininėms iliustracijoms kurti.
Skaitmeninė piešimo lentelė – tai įrenginys, kuris leidžia piešti, rašyti ar manipuliuoti kompiuterio ekrane matomu turiniu naudojant specialų rašiklį. Skirtingai nei pelė, kuri juda dvimačiame paviršiuje ir reikalauja nuolatinio rankos judėjimo, piešimo lentelė veikia kaip tikras popierius – kur paliečiate rašikliu, ten ir atsiranda linija ekrane. Tai intuityvu, natūralu ir leidžia dirbti tiksliai.
Kaip ta magija iš tiesų veikia
Pažvelkime į vidų. Skaitmeninės piešimo lentelės pagrindas – tai sudėtinga koordinačių nustatymo sistema. Dauguma šiuolaikinių planšečių naudoja elektromagnetinį rezonansą (EMR technologiją). Tai reiškia, kad po lentelės paviršiumi yra tinklelis laidų, kurie sukuria elektromagnetinį lauką.
Kai priartinate rašiklį prie paviršiaus, jame esanti ritė pradeda rezonuoti su tuo elektromagnetiniu lauku. Rašiklis neturi baterijos – jis gauna energiją tiesiog iš lentelės lauko. Tai panašu į belaidį įkrovimą, tik čia energija naudojama ne akumuliatoriui krauti, o signalui perduoti. Rašiklis atgal siunčia signalą, kuris praneša lentelei tikslią savo poziciją, spaudimo jėgą ir kartais net posvyrio kampą.
Lentelė šiuos signalus skaito labai greitai – šiuolaikiniai modeliai gali užfiksuoti 200 ar net daugiau pozicijų per sekundę. Todėl kai brėžiate liniją, ji ekrane atrodo sklandi ir natūrali, be jokių trūkinėjimų ar vėlavimų. Visa ši informacija per USB, Bluetooth ar kitą ryšį keliauja į kompiuterį, kur specialūs tvarkyklės perduoda duomenis piešimo programai.
Spaudimo jautrumas – kodėl tai svarbu
Vienas svarbiausių skaitmeninės lentelės parametrų – spaudimo jautrumo lygiai. Paprasčiausios lentelės turi 1024 spaudimo lygius, o profesionalios – 8192 ar net daugiau. Bet ką tai praktiškai reiškia?
Įsivaizduokite, kad piešiate pieštuku ant popieriaus. Kai spaudžiate stipriai, linija tampa tamsesnė ir storesnė. Kai vos paliečiate – ji plona ir šviesi. Spaudimo jautrumas skaitmeninėje lentelėje veikia lygiai taip pat. Kuo daugiau lygių, tuo subtilesnį kontrolę turite. Tai ypač svarbu akvarelės ar aliejinių dažų imitavimui, kur vienas potėpis gali turėti daugybę atspalvių ir storių.
Profesionalūs menininkai sako, kad skirtumas tarp 2048 ir 8192 lygių jau nėra toks akivaizdus, bet pradedantiesiems net 2048 lygių pakanka su kaupu. Svarbiau išmokti valdyti spaudimą nei turėti pačią jautriausią lentelę.
Nuo primityvių planšečių iki interaktyvių ekranų
Pirmosios komercinės piešimo lentelės atsirado dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Wacom kompanija, kuri ir šiandien yra rinkos lyderė, 1984 metais pristatė savo pirmąją elektromagnetinę lentelę. Jos buvo brangios, didelės ir skirtos tik profesionalams – daugiausia inžinieriams ir dizaineriams, dirbantiems su CAD programomis.
Devintajame dešimtmetyje, kai kompiuterinė grafika pradėjo plisti, lentelės tapo prieinamos ir menininkams. Tačiau jos vis dar buvo brangi prabanga. Prisimenu skaičius iš senų žurnalų – gera piešimo lentelė galėjo kainuoti tiek, kiek pats kompiuteris.
Tikrasis proveržis įvyko maždaug prieš 15 metų, kai atsirado pigesnių alternatyvų ir Wacom monopolis pradėjo byrėti. Kinijos gamintojai, tokie kaip Huion ir XP-Pen, pradėjo gaminti prieinamas, bet kokybiškas lenteles. Staiga už 50-100 eurų galėjai įsigyti įrenginį, kuris anksčiau būtų kainavęs 300-500.
Paskutinių metų tendencija – lentelės su integruotais ekranais. Tai jau ne tiesiog jutiklinė plokštė, o pilnavertis monitorius, ant kurio galite piešti tiesiogiai. Matote savo ranką ir rašiklį, kaip ant tikro popieriaus. Tokios lentelės vadinamos ekraninėmis planšetėmis arba piešimo monitoriais. Profesionalios versijos, tokios kaip Wacom Cintiq, kainuoja tūkstančius eurų, bet ir čia atsiranda pigesnių alternatyvų.
Kokias lenteles renkasi skirtingi vartotojai
Rinkoje yra trys pagrindiniai piešimo lentelių tipai, ir kiekvienas turi savo nišą.
Paprastos planšetės be ekrano – tai klasikinis variantas. Jūs piešiate ant juodos ar baltos plastikinės plokštės, o rezultatą matote kompiuterio monitoriuje. Pradžioje tai gali atrodyti keista – jūsų ranka viename paviršiuje, o akys žiūri į kitą. Bet prie to greitai pripranti, paprastai užtenka kelių dienų. Tokios lentelės pigiausios, patvariausios ir puikiai tinka pradedantiesiems. Populiarūs modeliai: Wacom Intuos, Huion H610 Pro, XP-Pen Deco.
Ekraninės planšetės – tai lentelės su integruotu ekranu. Piešiate tiesiogiai ant to, ką matote. Tai daug intuityviau ir artimiau tradiciniam piešimui. Tačiau jos brangesnės, sunkesnės ir dažnai reikalauja papildomo kompiuterio (nors kai kurie modeliai gali veikti savarankiškai). Šios lentelės populiarios tarp profesionalių iliustratorių, animatorių ir konceptų menininkų. Populiarūs modeliai: Wacom Cintiq, Huion Kamvas, XP-Pen Artist.
Planšetiniai kompiuteriai su rašikliu – iPad Pro su Apple Pencil, Samsung Galaxy Tab su S Pen, Microsoft Surface. Tai ne tik piešimo įrankiai, bet ir pilnaverčiai kompiuteriai. Jie patogūs mobilumui, bet turi ribotą programinės įrangos pasirinkimą (nors iPad šiuo klausimu labai pažengė į priekį su Procreate, Affinity Designer ir kitomis profesionaliomis programomis).
Praktiniai patarimai renkantis pirmąją lentelę
Jei niekada nesate naudoję piešimo lentelės, štai keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Dydis. Lentelės dažniausiai skirstomos į S, M, L dydžius. Daugeliui žmonių optimalus pasirinkimas – vidutinio dydžio (M) lentelė, maždaug A5 formato. Ji užtenkamai didelė patogiam darbui, bet neužima viso stalo. Didesnės lentelės reikalauja daugiau rankos judesių, o mažesnėse sunku piešti detales.
Aktyvus plotas. Tai svarbu – žiūrėkite ne į bendrą lentelės dydį, o į aktyvų plotą, kuriame veikia rašiklis. Kartais gamintojai nurodo didelį dydį, bet pusė lentelės – tai tik rėmelis su mygtukais.
Rašiklio ergonomika. Jei įmanoma, prieš perkant pabandykite palaikyti rašiklį rankoje. Kai kurie per lengvi ir jaučiasi kaip žaislas, kiti per stori ar ploni. Geras rašiklis turėtų būti panašaus svorio kaip įprastas pieštukas ar tušinukas.
Mygtukų poreikis. Daugelis lentelių turi programuojamus mygtukus ant paviršiaus ar rašiklio. Pradžioje jie gali atrodyti nereikalingi, bet vėliau tampa labai naudingi – galite priskirti dažniausiai naudojamas funkcijas (atšaukti, teptuko dydis, rankos įrankis).
Belaidis ryšys. Kai kurie modeliai palaiko Bluetooth. Tai patogu, jei nenorite papildomų laidų ant stalo, bet atminkite, kad belaidis ryšys kartais gali turėti minimalų vėlavimą ir reikalauja kraunamos baterijos.
Pradedantiesiems rekomenduočiau nepirkti brangiausio modelio. Geriau pradėti nuo 50-100 eurų kainuojančios lentelės ir išbandyti, ar tikrai tai jums tinka. Vėliau visada galėsite pereiti prie profesionalesnės įrangos.
Programinė įranga ir suderinamumas
Piešimo lentelė be tinkamos programinės įrangos – tai kaip puikus teptis be dažų. Laimei, pasirinkimas didžiulis.
Profesionalūs menininkai dažniausiai naudoja Adobe Photoshop, Clip Studio Paint, Corel Painter ar Krita (nemokama ir labai galinga). Vektorinei grafikai – Adobe Illustrator ar Affinity Designer. 3D modeliavimui – Blender, ZBrush, Maya. Kiekviena programa turi savo privalumų ir yra optimizuota skirtingiems darbams.
Prieš perkant lentelę, įsitikinkite, kad ji palaiko jūsų operacinę sistemą. Dauguma šiuolaikinių lentelių veikia su Windows, macOS ir net Linux, bet verta patikrinti gamintojo svetainėje. Taip pat reikės įdiegti tvarkykles – tai programinė įranga, kuri leidžia kompiuteriui suprasti lentelės signalus.
Kai kurios lentelės ateina su nemokama programine įranga. Pavyzdžiui, Wacom dažnai prideda supaprastintas Corel Painter ar Clip Studio Paint versijas. Tai geras būdas pradėti, jei dar neturite piešimo programų.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas
Piešimo lentelės yra gana patvarūs įrenginiai, bet keletas dalykų padės joms tarnauti ilgiau.
Paviršius su laiku nusidėvi, ypač jei piešiate daug ir stipriai spaudžiate. Ant lentelės gali atsirasti įbrėžimų ar išsitrynusių vietų. Kai kurie gamintojai parduoda keičiamus paviršiaus sluoksnius, bet paprastai lentelė veikia normaliai net su kosmetiniais defektais.
Rašiklio antgaliai taip pat nusidevėja. Jie dažniausiai pagaminti iš plastiko ar gumos ir po kelių mėnesių intensyvaus naudojimo gali tapti plokšti. Laimei, nauji antgaliai nebrangūs ir lengvai keičiami – paprastai rašiklio gale yra specialus žiedas, kuriuo ištraukiate seną antgalį ir įstumiate naują.
Laidai – silpniausia vieta. Jei nuolat lenkiate laidą toje pačioje vietoje, jis gali pertrūkti viduje. Stenkitės, kad laidas gulėtų laisvai, be aštrių kampų.
Jei lentelė veikia keistai – kursorius šokinėja, neregistruoja spaudimo ar atsiranda negyvos zonos – pirmiausia pabandykite atnaujinti tvarkykles. Dauguma problemų išsisprendžia būtent taip.
Kai piešimas tampa skaitmeniniu, bet jaučiasi tikru
Grįžtant prie tos istorijos apie draugo pirmąją grafinę planšetę – šiandien jis dirba profesionaliu iliustratorium ir sako, kad nebegali įsivaizduoti darbo be skaitmeninės lentelės. Ne todėl, kad tai greitesnis ar pigesnis būdas, o todėl, kad tai suteikia laisvę eksperimentuoti be baimės sugadinti darbą. Galite išbandyti šimtą spalvų, šimtą kompozicijų, o jei kas nepavyksta – tiesiog atšaukiate veiksmą.
Skaitmeninės piešimo lentelės technologija per pastaruosius dešimtmečius nužengė ilgą kelią nuo brangių ir sudėtingų profesionalių įrankių iki prieinamų įrenginių, kuriuos gali įsigyti bet kas, turintis keletą dešimčių eurų. Tačiau pagrindinis principas išliko tas pats – perkelti natūralų rankos judesį į skaitmeninį pasaulį, kur kūrybinės galimybės beveik neribojamos.
Nesvarbu, ar esate profesionalus menininkas, ar tiesiog mėgėjas, kuris nori išbandyti skaitmeninį piešimą – šiuolaikinės lentelės yra pakankamai geros, kad leistų realizuoti bet kokias idėjas. Technologija čia tik įrankis, o svarbiausia vis dar lieka tai, ką su ja kuriate.