Kai šiandien žiūrime į savo išmaniuosius telefonus, kurie telpa delne ir gali atlikti tūkstančius funkcijų, sunku įsivaizduoti, kad prieš keturis dešimtmečius technologijų pasaulis atrodė visiškai kitaip. 80-ieji metai buvo tikra technologinė revoliucija – laikotarpis, kai gimė daugelis šiandien savaime suprantamų dalykų. Tai buvo dešimtmetis, kuris iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą ir padėjo pagrindus šiuolaikinei skaitmeninei erai.
Asmeninių kompiuterių triumfas
80-ųjų pradžioje kompiuteriai dar buvo egzotiška prabanga, kurią galėjo sau leisti tik stambūs verslai ar technologijų entuziastai. Tačiau viskas pasikeitė, kai 1981 metais IBM pristatė savo pirmąjį asmeninį kompiuterį – IBM PC. Šis aparatas kainavo apie 1565 dolerius (šiandieniniais pinigais tai būtų maždaug 5000 dolerių), bet jis atvėrė duris masiškai kompiuterizacijai.
IBM PC veikė su Intel 8088 procesoriumi, kurio dažnis siekė vos 4,77 MHz. Palyginkite tai su šiuolaikiniais procesoriais, kurie veikia gigahercų dažniais – skirtumas tiesiog stulbinantis. Tačiau tuomet tai buvo tikras technologijos stebuklas. Kompiuteris turėjo 16 kilobaitų operatyviosios atminties, kurią buvo galima išplėsti iki 256 KB.
Bet IBM nebuvo vienintelis žaidėjas rinkoje. Apple kompanija su savo Apple II serijos kompiuteriais jau buvo įsigijusi ištikimų gerbėjų ratą. Apple II, pristatytas dar 1977-aisiais, 80-aisiais išgyveno tikrą renesansą. Šis kompiuteris buvo ypač populiarus mokyklose ir namų vartotojų tarpe dėl savo paprastumo ir patikimumo.
Kitas svarbus žaidėjas buvo Commodore 64, kuris tapo vienu populiariausių namų kompiuterių istorijoje. Pristatytas 1982 metais, jis kainavo vos 595 dolerius ir turėjo net 64 kilobaitus RAM atminties – tuomet tai buvo tikrai įspūdinga. C64, kaip jį mėgdavo vadinti entuziastai, tapo tikra žaidimų mašina ir daugelio programuotojų pirmuoju rimtu įrankiu.
Vaizdo žaidimų industrijos atgimimas
Jei kalbėsime apie 80-ųjų technologijas, negalime nepaminėti vaizdo žaidimų revoliucijos. 1983 metais Japonijoje, o 1985-aisiais ir Šiaurės Amerikoje Nintendo pristatė savo Nintendo Entertainment System (NES). Ši konsolė tiesiog išgelbėjo vaizdo žaidimų industriją po didžiosios 1983 metų krizės, kai rinka buvo užversta prastos kokybės žaidimais.
NES veikė su 8-bitų procesoriumi ir galėjo rodyti iki 56 spalvų vienu metu. Garso sistema leido atkurti kelis kanalus vienu metu, kas suteikė galimybę kurti sudėtingesnius muzikos kūrinius. Žaidimai buvo tiekiami kasetėse – mažuose plastikiniuose dėkluose, kuriuose buvo ROM atmintis su žaidimo duomenimis.
Tuo pat metu arkadose (žaidimų salonuose) klestėjo tokios legendos kaip Pac-Man, Donkey Kong ir Space Invaders. Šie žaidimai naudojo specialius procesorius, skirtus tik žaidimams, ir galėjo pasiūlyti geresnę grafiką nei namų konsolės. Arkadų žaidimai veikė monetų principu – įmeti monetą ir žaisti, kol nepralaimėsi.
Muzikos technologijų revoliucija
80-ieji buvo ne tik kompiuterių ir žaidimų dešimtmetis – tai buvo ir muzikos technologijų aukso amžius. 1982 metais buvo pristatytas kompaktinis diskas (CD), kuris iš esmės pakeitė muzikos klausymo patirtį. CD galėjo sutalpinti iki 74 minučių skaitmeninės muzikos be jokio kokybės pablogėjimo per laiką, skirtingai nuo vinilo plokštelių ar kasetės.
CD technologija rėmėsi lazeriniu duomenų nuskaitymu. Mažas lazerio spindulys skaitė duomenis iš disko paviršiaus, kur informacija buvo užkoduota kaip mažytės duobutės (pits) ir ploteliai (lands). Šis metodas buvo revoliucinis, nes nebuvo jokio fizinio kontakto tarp skaitytuvo ir disko, todėl diskas netiko.
Tuo pat metu muzikos kūrėjai gavo naują įrankį – MIDI (Musical Instrument Digital Interface) protokolą. MIDI leido skirtingiems muzikos instrumentams ir kompiuteriams bendrauti tarpusavyje. Tai reiškė, kad muzikantas galėjo groti ant vieno klaviatūros, o garsas galėjo ateiti iš kelių skirtingų sintezatorių vienu metu.
Sintezatoriai taip pat išgyveno tikrą revoliuciją. Yamaha DX7, pristatytas 1983 metais, tapo vienu populiariausių sintezatorių istorijoje. Jis naudojo FM sintezės technologiją, kuri leido kurti visiškai naujus, anksčiau negirdėtus garsus. DX7 garsai tapo 80-ųjų muzikos vizitine kortele.
Ryšių technologijų šuolis
80-aisiais prasidėjo ir mobiliojo ryšio era. 1983 metais Motorola pristatė pirmąjį komercinį mobilųjį telefoną – Motorola DynaTAC 8000X. Šis aparatas svėrė beveik kilogramą, buvo 25 centimetrų ilgio ir galėjo veikti vos valandą pokalbio režimu. Tačiau tai buvo tikras technologijos stebuklas – galimybė skambinti iš bet kurios vietos!
DynaTAC veikė analoginio ryšio principu. Telefonas siųsdavo radijo signalus į artimiausią bazės stotį, kuri tada perduodavo skambutį į telefonų tinklą. Skirtingai nuo šiuolaikinių skaitmeninių telefonų, analoginiai signalai buvo labiau pažeidžiami trukdžių ir klausymosi.
Namų ryšių srityje taip pat įvyko reikšmingų pokyčių. Fakso aparatai, kurie egzistavo jau nuo 60-ųjų, 80-aisiais tapo daug prieiamesni ir patikimesni. Terminio popieriaus faksai galėjo perduoti dokumentus telefono linijomis per kelias minutes – tuomet tai atrodė kaip mokslinės fantastikos technologija.
Namų elektronikos proveržis
80-ieji taip pat buvo namų elektronikos aukso amžius. Vaizdo kasetės (VHS) tapo masiškai prieinamos, leisdamos žmonėms pirmą kartą istorijoje įrašyti televizijos laidas ir žiūrėti filmus namuose savo nuožiūra. VHS kasetės veikė magnetinio įrašymo principu – vaizdo ir garso signalai buvo užrašomi ant magnetinės juostos kaip mažytės magnetinės dalelės.
Betamax ir VHS tarp savęs kovojo dėl rinkos dominavimo, ir nors Betamax turėjo geresnę kokybę, VHS laimėjo dėl ilgesnio įrašymo laiko ir mažesnės kainos. Ši kova tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip ne visada geriausia technologija laimi rinkoje.
Mikrobangų krosnelės taip pat tapo įprastu namų ūkio prietaisu. Jos veikė 2,45 GHz dažnio mikrobangomis, kurios priversdavo vandens molekules maiste vibruoti, taip generuodamos šilumą. Tai buvo visiškai naujas maisto gaminimo būdas, kuris leido šildyti maistą iš vidaus, o ne iš išorės kaip įprastose krosnelėse.
Programinės įrangos ir operacinių sistemų evoliucija
80-ųjų programinės įrangos pasaulis buvo tikras Laukinių Vakarų laikotarpis. MS-DOS, pristatytas 1981 metais kartu su IBM PC, tapo dominuojančia operacine sistema. DOS (Disk Operating System) buvo tekstinė sistema – jokių pelės paspaudimų ar langų, tik komandos, kurias reikėjo įvesti klaviatūra.
Tipiškas DOS vartotojas turėjo žinoti tokias komandas kaip „DIR” (parodyti katalogo turinį), „COPY” (kopijuoti failą) ar „FORMAT” (formatuoti disketę). Tai reikalavo tam tikrų techninių žinių, bet suteikė vartotojui pilną kontrolę over kompiuteriu.
Tuo tarpu Apple eksperimentavo su grafinėmis vartotojo sąsajomis. 1984 metais pristatytas Apple Macintosh turėjo revoliucinę sąsają su langais, ikonėlėmis ir pele. Nors ši technologija buvo paimta iš Xerox PARC laboratorijų, Apple ją padarė prieinamą masėms.
Programų kūrimas taip pat išgyveno revoliuciją. Turbo Pascal, pristatytas 1983 metais, leido programuotojams kurti programas daug greičiau nei anksčiau. Ši aplinka turėjo integruotą redaktorių, kompiliatorių ir derintuvą – viską, ko reikėjo programos kūrimui.
Kada ateitis tapo dabartimi
Žvelgiant atgal, 80-ieji buvo ne tik technologijų dešimtmetis – tai buvo kultūrinis lūžis, kuris iš esmės pakeitė žmonijos santykį su technologijomis. Tuomet gimė idėja, kad technologijos gali būti ne tik pramonės įrankiai, bet ir asmeniniai pagalbininkai, pramogų šaltiniai ir kūrybiškumo priemonės.
Daugelis 80-ųjų technologijų principų vis dar veikia šiandien. MIDI protokolas tebėra muzikos industrijos standartas. CD technologija išvystė DVD ir Blu-ray diskus. Asmeninių kompiuterių architektūra, sukurta IBM PC laikais, vis dar formuoja šiuolaikinius kompiuterius.
Jei šiandien norite pajusti 80-ųjų technologijų dvasią, galite rasti senus kompiuterius muziejuose ar kolekcininkų parduotuvėse. Daugelis retro žaidimų yra prieinami šiuolaikiniuose kompiuteriuose per simuliatorius. O jei tikrai norite patirti autentišką patirtį, pamėginkite surasti veikiantį Commodore 64 ar Apple II – šie kompiuteriai vis dar gali nustebinti savo paprastumu ir funkcionalumu.
80-ųjų technologijų palikimas yra ne tik konkretūs prietaisai ar programos, bet ir požiūris, kad technologijos turėtų tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Šis dešimtmetis parodė, kad sudėtingos technologijos gali būti paverstos paprastais, kasdieniais įrankiais, kurie pagerina mūsų gyvenimo kokybę.