DVD diskų technologija atsirado kaip revoliucinis sprendimas, kai kompaktiniai diskai jau nebegalėjo patenkinti augančių duomenų saugojimo poreikių. Šiandien, nors streaming’as ir užėmė didžiąją dalį rinkos, DVD technologija vis dar lieka aktuali daugeliui vartotojų ir pramonės šakų.
Kaip gimė DVD era
1990-ųjų viduryje technologijų milžinai susidūrė su rimta problema – kompaktiniai diskai galėjo sutalpinti tik 650-700 MB duomenų, o tai buvo per mažai pilnametražiams filmams ar sudėtingesnėms programoms. Panasonic, Sony, Philips, Matsushita ir kiti gigantai pradėjo lenktyniauti, kas sukurs naują standartą.
Iš pradžių rinkoje atsirado du konkuruojantys formatai: SD (Super Density) ir MMCD (MultiMedia Compact Disc). Tačiau 1995 metais IBM’o inžinieriai įtikino gamintojus suvienyti jėgas – taip gimė DVD (Digital Versatile Disc arba Digital Video Disc) standartas.
Pirmieji DVD grotuvai pasirodė Japonijoje 1996 metų lapkritį, o 1997-aisiais technologija pasiekė JAV ir Europą. Kaina buvo gana aukšta – apie 700 dolerių už grotuvą, tačiau galimybė žiūrėti filmus DVD kokybe greitai patraukė vartotojus.
DVD technologijos paslaptys
DVD veikimo principas panašus į CD, tačiau technologija žymiai pažengesnė. Diskas sukasi 1350 apsisukimų per minutę greičiu, o lazerio spindulys nuskaito duomenis iš spiralės formos takelio.
Pagrindiniai technologiniai sprendimai, kurie leidžia DVD sutalpinti daugiau duomenų:
- Mažesni duomenų „duobučiai” – 0,4 mikrono ilgio (palyginti su CD 0,83 mikrono)
- Siauresni takeliai – 0,74 mikrono atstumas tarp jų (CD – 1,6 mikrono)
- Raudonas lazeris – 650 nanometrų bangos ilgio (CD naudoja 780 nm)
- Geresnis klaidų taisymas – Reed-Solomon kodavimo algoritmai
Dėl šių sprendimų viensluoksnis DVD gali sutalpinti 4,7 GB duomenų – septyniskart daugiau nei CD. O dviejų sluoksnių diskai talpina net 8,5 GB.
DVD formatų įvairovė
DVD šeima išaugo į tikrą formatų zoologijos sodą. Kiekvienas tipas turi savo paskirtį ir ypatumus:
DVD-ROM – tik skaitymui, gamykloje įrašyti duomenys. Dažniausiai naudojami filmams, žaidimams, programinei įrangai.
DVD-R ir DVD+R – vienkartinio įrašymo diskai. Skirtumas tarp jų – techniškuose sprendimuose ir gamintojų palaikyme. DVD-R palaikė DVD Forum organizacija, o DVD+R – DVD+RW Alliance.
DVD-RW ir DVD+RW – perrašomi diskai, kuriuos galima ištrinti ir įrašyti iš naujo apie 1000 kartų. DVD+RW turi šiek tiek geresnę suderinamumą su senesniais grotuvais.
DVD-RAM – pažangiausias perrašomas formatas, veikiantis kaip išimamas kietasis diskas. Gali būti perrašomas iki 100 000 kartų, bet prastai suderinamas su įprastais DVD grotuvais.
Kaip DVD saugo vaizdo ir garso informaciją
DVD vaizdo saugojimas – tai tikras technologinis meistriškumas. Naudojamas MPEG-2 glaudinimo standartas, kuris sumažina failų dydį neprarandant esminio kokybės.
Glaudinimo procesas veikia taip: algoritmas analizuoja vaizdo kadrus ir pašalina informaciją, kurios žmogaus akis nepastebės. Pavyzdžiui, jei fone yra mėlynas dangus, sistema neišsaugo kiekvieno pikselio atskirai, o užkoduoja „šioje srityje – mėlynas dangus”.
Garso saugojimui DVD palaiko kelis formatus:
- PCM – neglaudintas garsas, aukščiausia kokybė
- Dolby Digital (AC-3) – iki 5.1 kanalų erdvinis garsas
- DTS – alternatyva Dolby Digital, kartais geresnė kokybė
- MPEG Audio – retai naudojamas Europoje
Viename DVD gali būti kelios garso takelis skirtingomis kalbomis ar kokybės lygiais. Meniu sistema leidžia vartotojui rinktis pageidaujamą variantą.
DVD regionų sistema ir jos poveikis
Viena kontraversiškiausių DVD technologijos dalių – regionų kodavimo sistema. Pasaulis padalintas į šešis regionus, ir diskai, skirti vienam regionui, neveiks kito regiono grotuve.
Regionų paskirstymas:
- 1 regionas: JAV, Kanada
- 2 regionas: Europa, Japonija, Artimieji Rytai
- 3 regionas: Pietryčių Azija
- 4 regionas: Lotynų Amerika, Australija
- 5 regionas: Afrika, Rusija, Indija
- 6 regionas: Kinija
Ši sistema buvo sukurta kino studijų reikalavimu – jos norėjo kontroliuoti filmų išleidimo datas skirtingose šalyse ir kainas. Tačiau vartotojams tai sukėlė daug nepatogumų, ypač keliaujantiems ar importuojantiems diskus.
DVD privalumai ir trūkumai šiandien
Nors DVD technologija jau virš 25 metų, ji vis dar turi savo vietą technologijų rinkoje. Pažvelkime objektyviai į jos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Privalumai:
- Fizinis turinio valdymas – nereikia interneto ar prenumeratos
- Patikimumas – tinkamai saugomi diskai tarnauja dešimtmečius
- Universalumas – veikia beveik visuose grotuose
- Papildomas turinys – komentarai, užkulisiai, ištrinti kadrai
- Žema kaina – senesnių filmų DVD kainuoja vos kelis eurus
- Nereikia interneto – idealus sprendimas vietoms su prasta jungtimi
Trūkumai:
- Ribota raiška – maksimaliai 720×576 pikseliai
- Fizinis dydis – reikia vietos saugojimui
- Jautrumas pažeidimams – įbrėžimai gali sugadinti atkūrimą
- Lėtas prieigos greitis – negalima iš karto peršokti į bet kurią vietą
- Regionų apribojimai – ne visi diskai veiks visur
Praktiniai patarimai DVD naudotojams
Jei vis dar naudojate DVD technologiją arba planuojate pradėti, štai keletas praktinių patarimų, kaip išspausti maksimumą iš šios technologijos.
Diskų priežiūra: DVD diskai gana atsparūs, bet tinkama priežiūra pratęs jų tarnavimo laiką. Saugokite juos vertikalioje padėtyje, vengdami tiesioginių saulės spindulių. Valykite nuo centro link krašto, niekada ne apskritimu. Naudokite minkštą, nesibarsčiančią šluostę.
Grotuvų pasirinkimas: Jei perkate DVD grotuvą, atkreipkite dėmesį į palaikomų formatų skaičių. Universalūs grotuvai, palaikantys DVD±R/RW, DVD-RAM ir DivX failus, suteiks daugiau lankstumo. Upscaling funkcija pagerina vaizdą HD televizoriuose.
Įrašymo patarimai: Naudodami įrašomus DVD diskus, rinkitės kokybiškas žinomų gamintojų laikmenas. Įrašykite mažesniu greičiu (4x-8x) – tai pagerina suderinamumą ir patikimumą. Visada „uždarykite” diską po įrašymo, kad jis veiktų visuose grotuose.
Skaitmeninimas: Jei turite didelę DVD kolekciją, apsvarstykite galimybę ją skaitmeninti. Programos kaip HandBrake leidžia konvertuoti DVD į šiuolaikinius formatus, kuriuos galėsite žiūrėti planšetėse, telefonuose ar kompiuteriuose.
DVD ateitis ir palikimas technologijų istorijoje
DVD technologija išgyveno neįtikėtiną evoliuciją – nuo revoliucinio sprendimo iki nišinio produkto. Nors Blu-ray, streaming’as ir skaitmeniniai atsisiuntimai užėmė didžiąją rinkos dalį, DVD vis dar randa savo vietą.
Šiandien DVD dažniausiai naudojami archyvavimui, edukaciniam turiniui ir vietose, kur interneto prieiga ribota. Daugelis bibliotekų, mokyklų ir organizacijų vis dar remiasi DVD technologija kaip patikimu ir prieinamu sprendimu.
Technologiniu požiūriu DVD buvo svarbus žingsnis link šiuolaikinių optinių diskų technologijų. Be DVD patirties nebūtų buvę įmanoma taip greitai sukurti Blu-ray ar HD-DVD standartus. Lazerio fokusavimo technologijos, klaidų taisymo algoritmai ir daugiasluoksnių diskų gamyba – visa tai prasidėjo nuo DVD.
Paradoksalu, bet DVD ilgaamžiškumas gali būti jo didžiausias privalumas. Kol streaming’o paslaugos keičia turinį, šalina filmus ir reikalauja nuolatinės prenumeratos, DVD diskas lieka tas pats dešimtmečius. Tai ypač vertina kino entuziastai ir kolekcionieriai, kurie nori turėti garantuotą prieigą prie mėgstamų filmų.
Taigi DVD technologija, nors ir nebėra technologijų avangarde, išlieka kaip patikimas, universalus ir ekonomiškas sprendimas. Jos 25 metų kelionė nuo revoliucinio išradimo iki specializuoto įrankio rodo, kaip technologijos gali rasti naują gyvenimą net ir po savo aukso amžiaus pabaigos.