Planšetės – nuo fantastikos iki kasdienybės
Prisimenu, kaip vaikystėje žiūrėdamas „Star Trek” stebėjausi tais plokščiais įrenginiais, kuriuos naudojo įgulos nariai. Atrodė kaip gryna fantastika. O dabar sėdžiu kavinėje ir matau, kaip žmogus šalia skaito naujienų portalą planšetėje, kitas piešia kažkokį projektą, trečias tiesiog žaidžia. Planšetiniai kompiuteriai per pastarąjį dešimtmetį tapo tokia natūralia mūsų gyvenimo dalimi, kad net nebegalvojame, kokia sudėtinga technologija slepiasi po tuo elegantiškų stiklu.
Planšetė – tai, paprasčiausiai tariant, kompiuteris be klaviatūros ir pelės, kurio pagrindinis valdymo būdas yra jutiklinis ekranas. Bet tai tik paviršutiniška definicija. Iš tikrųjų planšetiniai kompiuteriai yra unikalus technologijų derinys, kuris sutelkia mobilumą, našumą ir patogumą vienoje plokščioje dėžutėje.
Kas slypi po stiklu – planšetės anatomija
Jei galėtume perskrosti planšetę (ko, žinoma, nerekomenduoju daryti su savo įrenginiu), pamatytume nuostabiai suglaudintą technologijų pasaulį. Viską valdo centrinis procesorius, dažniausiai vadinamas SoC (System on Chip) – sistema viename lustė. Skirtingai nei staliniuose kompiuteriuose, čia procesorius, grafikos luistas, atminties valdiklis ir daugybė kitų komponentų sutelkti vienoje mažytėje lustoje.
Šiuolaikinėse planšetėse naudojami ARM architektūros procesoriai arba, kaip Apple atveju, jų pačių sukurti M serijos lustai. Kodėl ne Intel ar AMD, kaip įprastuose kompiuteriuose? Atsakymas paprastas – energijos efektyvumas. ARM procesoriai sugeba atlikti daug darbų sunaudodami minimalų elektros kiekį, o tai reiškia ilgesnį baterijos veikimo laiką ir mažesnį karščio išsiskyrimą.
Baterija – tai dar viena svarbi planšetės dalis. Dažniausiai tai ličio polimero arba ličio jonų baterija, kuri užima didžiąją dalį planšetės vidaus. Kai kuriose planšetėse baterija sudaro net 40-50% viso įrenginio svorio. Šiuolaikinės baterijos gali išlaikyti planšetę veikiančią 8-12 valandų, o kai kurie modeliai – net ilgiau.
Jutiklinis ekranas – kaip jis jaučia mūsų prisilietimus
Jutiklinis ekranas – tai tikra planšetės širdis. Dažniausiai naudojama kapacityvinė technologija, kuri veikia labai įdomiu principu. Ekrano paviršiuje yra plonas elektriškai laidus sluoksnis, kuris sukuria elektrinį lauką. Kai prisiliečiate pirštu (kuris, beje, taip pat veda elektros srovę), jūs iškraipote tą lauką konkrečiame taške. Specialūs jutikliai ekrano kraštuose užfiksuoja šį pasikeitimą ir apskaičiuoja tikslią prisilietimo vietą.
Įdomiausia, kad šiuolaikiniai ekranai gali atpažinti kelis prisilietimus vienu metu – tai vadinama multitouch technologija. Kai kurie ekranai gali aptikti net 10 ar daugiau vienu metu veikiančių pirštų. Būtent dėl to galime naudoti gestus kaip „zoom” – priartinimą dviem pirštais.
Yra ir kita technologija – rezistyviniai ekranai, bet jie planšetėse naudojami vis rečiau. Jie veikia spaudimo principu ir nėra tokie tikslūs ar patogūs kaip kapacityviniai. Tačiau jie turi vieną pranašumą – veikia su bet kokiu daiktu, net su pirštine ant rankos, o kapacityviniams reikia laidaus objekto.
Operacinės sistemos – planšetės protas
Aparatinė įranga be programinės įrangos būtų tik brangi prekinė lentelė. Planšetėse dominuoja trys pagrindinės operacinės sistemos: iOS (Apple), Android (Google) ir Windows (Microsoft).
iOS yra uždara sistema, veikianti tik Apple įrenginiuose. Ji garsėja savo sklandumu, saugumu ir optimizacija. Kadangi Apple kontroliuoja ir aparatinę, ir programinę įrangą, jie gali viską idealiai suderinti. Tai kaip turėti kostiumą, pasiūtą pagal tavo figūrą, o ne pirktą iš parduotuvės.
Android yra atviro kodo sistema, kurią naudoja daugybė gamintojų – Samsung, Lenovo, Huawei ir kiti. Tai suteikia daugiau pasirinkimo ir lankštumo, bet kartais gali kilti suderinamumo problemų. Kiekvienas gamintojas prideda savo modifikacijų, todėl Android planšetė iš Samsung gali veikti šiek tiek kitaip nei iš Lenovo.
Windows planšetėse – tai ta pati operacinė sistema kaip ir staliniuose kompiuteriuose. Tai reiškia, kad galite naudoti visas įprastas programas, bet kartu tai reiškia ir didesnius resursų poreikius bei trumpesnį baterijos veikimo laiką.
Belaidžio ryšio stebuklai planšetėje
Planšetė be interneto – kaip automobilis be degalų. Visi šiuolaikiniai planšetiniai kompiuteriai turi Wi-Fi modulį, o daugelis – ir mobilųjį duomenų ryšį (4G arba 5G).
Wi-Fi veikia radijo bangų principu. Planšetėje yra mažytė antena, kuri priima ir siunčia radijo signalus. Šiuolaikinės planšetės palaiko Wi-Fi 6 ar net Wi-Fi 6E standartus, kurie leidžia pasiekti itin didelius duomenų perdavimo greičius – teoriškai iki kelių gigabitų per sekundę. Praktiškai, žinoma, greitis priklauso nuo jūsų interneto paslaugų teikėjo ir maršrutizatoriaus.
Bluetooth – tai dar viena svarbi belaidė technologija. Ji naudojama prijungti klaviatūras, peles, ausines, garsiakalbius ir kitus priedus. Naujausias Bluetooth 5.2 standartas gali veikti iki 240 metrų atstumu atvirosiose erdvėse ir perduoti duomenis daug efektyviau nei ankstesni variantai.
Kai kurios planšetės turi ir NFC (Near Field Communication) lustą – tai technologija, leidžianti atlikti bekontakčius mokėjimus arba greitai perduoti duomenis tiesiog priartinus du įrenginius.
Kameros, jutikliai ir kiti technologiniai priedai
Šiuolaikinė planšetė – tai ne tik ekranas ir procesorius. Viduje slepiasi tikra jutiklių armija. Akselerometras jaučia planšetės padėtį erdvėje ir automatiškai pasuka ekraną, kai paverčiate įrenginį. Giroskopas matuoja kampinį greitį ir padeda tiksliau sekti judesius – tai ypač svarbu žaidimams.
Aplinkos apšvietimo jutiklis stebi, kiek šviesos yra aplinkui, ir automatiškai reguliuoja ekrano ryškumą. Tai ne tik patogiau akims, bet ir taupo bateriją. Magnetometras (kompasas) nustato, kur yra šiaurė, o GPS modulis leidžia tiksliai nustatyti jūsų buvimo vietą.
Kameros planšetėse ilgą laiką buvo gana silpnos, bet pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Kai kurios planšetės dabar turi kameras, prilygstančias vidutinės klasės išmaniųjų telefonų kameroms. Priekinė kamera dažniausiai naudojama vaizdo skambučiams, o galinė – fotografavimui ir vaizdo įrašų filmavimui. Kai kurie modeliai turi net LiDAR jutiklius, kurie matuoja atstumą iki objektų naudodami lazerio spindulius – tai ypač naudinga papildytos realybės programoms.
Kaip planšetė išlieka vėsi ir kodėl ji neturi ventiliatoriaus
Vienas įdomiausių planšečių bruožų – jos veikia beveik tyliai. Daugelyje jų iš viso nėra ventiliatorių. Kaip tai įmanoma, jei viduje veikia galingas procesorius?
Viskas grįžta prie energijos efektyvumo. ARM procesoriai ir kiti komponentai sukurti taip, kad išskirtų minimalų kiekį šilumos. Be to, planšetės korpusas pats veikia kaip radiatorius – metalinis galas ar nugarėlė paskleidžia šilumą po visą paviršių, todėl niekur nesusidaro karštų taškų.
Kai kurios našesnės planšetės, ypač tos, kurios naudoja Intel procesorius, vis dėlto turi mažus ventiliatorius. Bet net ir jie dažniausiai veikia taip tyliai, kad jų negirdite įprastoje aplinkoje.
Terminis valdymas yra labai svarbus. Kai planšetė pradeda perkaisti (pavyzdžiui, žaidžiant reiklų žaidimą), operacinė sistema automatiškai sumažina procesoriaus greitį – tai vadinama „throttling”. Taip aukojamas šiek tiek našumo, bet užtikrinama, kad įrenginys nesugestų dėl perkaitimo.
Planšetės ateitis ir kas laukia už kampo
Technologijos nestovi vietoje, ir planšetės toliau tobulėja. Lanksčių ekranų technologija jau ne fantastika – kai kurie gamintojai eksperimentuoja su planšetėmis, kurias galima sulankstyti kaip knygą. Tai atvertų visiškai naujas galimybes – įrenginys, kuris telpa kišenėje, bet išskleidžiamas tampa pilno dydžio planšete.
5G ryšys tampa standartu, o tai reiškia dar greitesnį interneto prisijungimą ir mažesnius vėlavimus. Tai ypač svarbu debesų žaidimams ir nuotoliniam darbui. Dirbtinio intelekto lustai, integruoti į procesorius, leidžia planšetėms atlikti sudėtingas užduotis vietoje, nesiunčiant duomenų į debesis – tai ir greičiau, ir saugiau.
Baterijos technologijos taip pat tobulėja. Grafeno baterijos, nors dar nepasirodė masiniame rinkoje, žada dvigubai ar trigubai ilgesnį veikimo laiką ir daug greitesnį įkrovimą. Belaidis įkrovimas tampa vis populiaresnis – tiesiog padedi planšetę ant specialios stotelės, ir ji kraunasi be jokių laidų.
Papildyta ir virtuali realybė – tai dar viena sritis, kur planšetės randa naują pritaikymą. Su galingais procesoriais ir tiksliais jutikliais, planšetės tampa puikiu įrankiu AR programoms – nuo interaktyvių vadovėlių iki baldų išdėstymo vizualizavimo jūsų namuose.
Kai technologija tampa įrankiu, o ne tikslu
Planšetiniai kompiuteriai per trumpą laiką nužengė ilgą kelią nuo brangių žaislų iki universalių įrankių. Jie pakeitė tai, kaip skaitome knygas, žiūrime filmus, dirbame ir bendraujame. Gražiausia, kad visa ta sudėtinga technologija – procesoriai, jutikliai, belaidis ryšys – veikia taip sklandžiai, jog mes apie ją net negalvojame.
Planšetė nėra nei telefonas, nei nešiojamas kompiuteris – ji užima savo unikalią nišą tarp jų. Kai reikia daugiau nei gali pasiūlyti telefonas, bet nereikia viso nešiojamo kompiuterio galios ir sudėtingumo, planšetė yra idealus pasirinkimas. Ji pakankamai lengva nešiotis, pakankamai galinga darbui ir pakankamai paprasta naudoti.
Suprasdami, kaip veikia planšetė, galime geriau ją išnaudoti ir priimti protingesnius sprendimus rinkdamiesi naują įrenginį. Ar jums reikia galingiausio procesoriaus, ar pakaks vidutinio? Ar svarbus mobilusis ryšys, ar pakaks Wi-Fi? Ar reikalinga geriausia kamera? Atsakymai priklauso nuo to, kaip planuojate naudoti įrenginį.
Technologijos gražiausios tada, kai jos tampa nematomos – kai tiesiog veikia, leisdamos mums susikaupti ties tuo, kas iš tikrųjų svarbu: kūryba, bendravimas, mokymasis ar pramogos. Ir būtent tai planšetiniai kompiuteriai daro geriausiai.